AKCIJA!

 

 

 





nitratai

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja virš milijono gyventojų, dažniausiai kaimo vietovėse. Apskaičiuota, kad šalyje yra per 300 000 šulinių.  

Šachtinis šulinys - tai iškasta žemėje ertmė, kurios dugnas yra ties gruntinių vandenų horizontu, o sienos nepralaidžios vandeniui. Gruntinis vanduo - arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo ( dažnai vos 2-5m gylyje), todėl žmogaus ūkinė veikla jo kokybei yra labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Vandens tyrimai rodo, kad šis geriamojo vandens šaltinis dažnai yra nesaugus. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais) ir mikroorganizmais.

Jeigu šulinių vanduo  gaivus ir tyras, tai dar nereiškia, kad jis neužterštas sveikatai žalingais nitratais. Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais.
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.

Tags:

Nitratai vandenyje

Vandens kokybė, kuriuo gyventojai apsirūpina individualiai, naudodami negilius kastinius šulinius ar gręžinius, priklauso ir nuo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Jei gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, tai vanduo šuliniuose ir negiliuose gręžiniuose bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo, esantis šulinyje ar negiliajame gręžinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais ) ir įvairiais mikroorganizmais.

Nitratų poveikis žmogaus organizmui
Dėl kenksmingo poveikio žmogaus organizmui nitratų ir nitritų kiekis vandenyje, skirtame maisto gamybai, griežtai ribojamas. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l (Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003). Kūdikių maitinimui skirtame vandenyje nitratų neturėtų būti, nes yra atvejų, kai kūdikiai stipriai apsinuodydavo šulinio vandeniu, kuriame nitratų tebuvo 10 mg/litre.
Su vandeniu ir maistu per virškinamąjį traktą patekę į žmogaus kraują nitratų dariniai blokuoja deguonies pernešimą į audinius ir  sukelia methemoglobinemiją – vidinį deguonies badą, kuris kūdikiams ir mažiems vaikams gali baigtis net mirtimi (pamėlusių kūdikių sindromas).

Nitratai kenkia ir nėščiosims bei kūdikiams: mokslininkai įrodė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Vaikams ir paaugliams dėl pastovaus kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga.

Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams ir nitritams padidėja. Apibendrinant galima pasakyti, kad apsinuodijimas nitratais savo poveikiu organizmui yra panašus į apsinuodijimą alkoholiu, nors pasekmės nėra iš karto taip akivaizdžiai pastebimos.
Žmonėms, pastoviai vartojantiems nitratais užterštą vandenį, padidėja ir onkologinių susirgimų rizika. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad viena iš stemplės, skrandžio, žarnyno vėžio priežasčių yra nitratai. Skrandyje nitratų dariniai su maiste esančiais aminais sudaro kancerogeninius junginius nitrozaminus ir nitrozamidus, kurie ir įtakoja vėžinių virškinamojo trakto susirgimų vystymąsi. 

Nitratų šalinimas

Tags:

Ar šulinio vanduo atitinka geriamo vandens kokybę?

 Gėlą vandenį geriame, vartojame pasėliams laistyti, pramonės, energetikos reikmėms. Tam naudojami paviršiniai ir požeminiai vandenys. Gėlas vanduo tesudaro 2% viso Žemės vandens. Bet tik nedidele šio vandens dalimi gali naudotis žmogus.

Pagrindiniai vandens tiekėjai mieste yra vandentiekis ir šuliniai.  Šulinių vandenį  naudoja tūkstančiai gyventojų, todėl yra labai svarbu, kad jis būtų švarus. Deja, maždaug kas antro šulinio vanduo yra prastas.

 

                                                                                                  

 

Didžiausią pavojų kelia trys vandens kokybę lemiantys komponentai, kurių kiekis dažnai viršija didžiausią leistiną koncentraciją. Tai yra nitratai, nititai  ir organinės medžiagos, galinčios tapti vėžinių susirgimų priežastimi.

Tags:
Fizikinės sąvybės
       Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje - žydras) ir bekvapis skystis. Vanduo (vandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4 °C temperatūroje būna maksimalus ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir savitoji lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija švino savitąją lydymosi šilumą.
         Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo molekulės struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 104° 45′. Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H2O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties energija. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų polinių junginių tirpiklis.
      Vanduo, kaip ir atmosferos oras, yra būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Vandenį žmogus vartoja visą amžių, jo kokybė dažnai lemia ir žmogaus sveikatą. Nė vienam kitam maisto produktui pasaulyje nėra nustatyta tokių griežtų kokybės standartų kaip geriamam vandeniui.



Lankytojai

  • Site Counter: 3,001,415
  • Unique Visitor: 157,774
  • Published Nodes: 161
  • Since: 2009-11-18 22:02:59
  • Visitors:
  • Today: 465
    This week: 6022
    This month: 13481
    This year: 373364

Dabar prisijungę

There are currently 0 users and 1 guest online.

Žemėlapis

Location map

AGAVITA.LT - Vandens filtrai Jūsų namams!

Užsakyti naujienas

42subscribers