Vandens nudruskinimo sistema

Ši sistema skirta pašalinti vandenyje ištirpusias druskas. Šią sistema sudaro mechaninis filtras, polifosfatinis filtras, atbulinės osmozės sistema, vandens talpa, ir talpa su jonitinėm dervom. Taip par vandens cirkuliacijai naudojamas siurblys, jungiamas į 220V 50Hz elektros tinklą.

SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAS           

Vanduo, į sistemą paduodamas per įvadinę sklendę, patenka į mechaninį filtrą. Šiame filtre išvalomos mechaninės priemaišos, kurios gali pakenkti tolimesniems įrenginiams. Toliau stovi polifosfatų kritalų filtras, jis skirtas pašainti kalkes (minkštinti) iš vandens. Ištirpus polifosfatiniams kristalams, filtrą vėl reikia jais užpildyti. Po šio fltro yra atbulinės osmozės sistema, skirta druskų pašalinimui iš vandens.

Viena iš daugelio esančių vandens problemų yra kietas vanduo. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Toks vanduo daro neigiamą įtaką buitinei ir pramoninei technikai.

Vandens kietis

Vandens kietumas - savybė, neleidžianti putoti muilui, susijusi su tam tikrų kalcio ir magnio druskų buvimu.

Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog vandens savybę. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais (kurie dažniausiai yra vandenyje ištirpusių Ca ir Mg druskų kiekis):

• mmol/l (milimoliai litre)

• mg/l (miligramai litre, CaCO₃ ekvivalentas)

 

Kieto vandens požymiai:

• Kalkėja vamzdynų, vandens maišytuvų, santechninių prietaisų paviršiai;
• Ant puodų, lygintuvų ar elektrinių virdulių sienelių atsiranda baltos spalvos nuosėdos;
• Balti skalbiniai gelsta, o spalvoti blunka, drabužiai greičiau susidėvi;
• Kietame vandenyje verdami maisto produktai netenka dalies maistingų medžiagų.

Nukalkinto, minkšto vandens pranašumai:

• Prausiantis minkštu vandeniu geriau putoja šampūnas ir muilas, jų sunaudojama mažiau, plaukai tampa purūs, minkšti ir žvilgantys, nepažeidžiamas apsauginis odos sluoksnis. Sumažėja pleiskanų.
• Minkštame vandenyje išskalbti drabužiai yra minkštesni, ilgiau nesusidėvi.
• Sumažėja vandens šildymo sąnaudos.
• Vamzdynuose nesiformuoja nuosėdos.

Padidėjusį geležies kiekį rodo šie požymiai:

• Ant vonios, kriauklės, unitazo, indų, puodų vidinių sienelių atsiranda rudų dėmių.

• Vanduo yra nemalonaus skonio ir kvapo.

• Skalbiniai išmarginami rudomis arba geltonomis dėmėmis.

• Grafinuose ar kituose induose, kuriuose laikomas vanduo, susidaro rudos spalvos nuosėdos.

• Dėl nuosėdų nesandariai užsidaro sklendės ir vožtuvai, jos užkemša slėgio matavimo prietaisus.

• Atsukus čiaupą po ilgesnio laiko, bėga rudas vanduo.

Lietuvos paviršinis vanduo užterštas nitratais, kurie sukelia neigiamą poveikį sveikatai.

Nitratų poveikis žmogaus organizmui.

Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, svarbu, kad vaikai, ypač sergantys    infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio. Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams ir nitritams padidėja. Apibendrinant galima pasakyti, kad apsinuodijimas nitratais savo poveikiu organizmui yra panašus į apsinuodijimą alkoholiu, nors pasekmės nėra iš karto taip akivaizdžiai pastebimos.