AKCIJA!

 

 

 





Šachtiniai šuliniai ir nitratai

23 Dec 2015

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja virš milijono gyventojų, dažniausiai kaimo vietovėse. Apskaičiuota, kad šalyje yra per 300 000 šulinių.  

Šachtinis šulinys - tai iškasta žemėje ertmė, kurios dugnas yra ties gruntinių vandenų horizontu, o sienos nepralaidžios vandeniui. Gruntinis vanduo - arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo ( dažnai vos 2-5m gylyje), todėl žmogaus ūkinė veikla jo kokybei yra labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Vandens tyrimai rodo, kad šis geriamojo vandens šaltinis dažnai yra nesaugus. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais) ir mikroorganizmais.

Jeigu šulinių vanduo  gaivus ir tyras, tai dar nereiškia, kad jis neužterštas sveikatai žalingais nitratais. Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais.
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.

 Nitratai ir nitritai

  2002m. Vilniaus mieste ir rajone buvo tirti 155 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių. Buvo nustatoma nitratų koncentracija šulinių geriamajame vandenyje. Tirtų šulinių vandenį vartojo 851 suaugęs žmogus, iš jų 102 vyresnio nei 65m amžiaus, 302 vaikai iki 18 metų ir 16 kūdikių iki 4mėn. amžiaus.

Net 69% tirtų šulinių dislokacija neatitiko higieninių reikalavimų: neišlaikyti minimalūs higieniniai atstumai nuo taršos organinėmis medžiagomis šaltinių (tvartų, mėšlidžių, lauko tualetų, tręšiamų laukų, daržų) iki šachtinių šulinių. Didžiausios nitratų koncentracijos 280-264mg/l buvo nustatytos šachtiniuose šuliniuose, įrengtuose geležinkelio sanitarinėje apsaugos zonoje.

11,61% tirtų šulinių nitratų koncentracija buvo iki 10mg/l, 29,03% ulinių vandenyje nitratų koncentracija buvo 10-50mg/l, 31,61% šulinių vandenyje nitratų buvo 50-100 mg/l, 16,13% šulinių vandenyje nitratų buvo 100-150mg/l, 11,61% šulinių vandenyje nitratų buvo daugiau kaip 150mg/l. Vertinant pagal HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“, 59,35% šulinių geriamajame vandenyje buvo viršyta leidžiama norma suaugusiam žmogui (50 mg/l) ir net 88,39% šulinių – kūdikiams vartoti skirtam vandeniui leidžiama norma (10 mg/l).

Vilniaus apskrityje ištirti 349 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir naudos jų kūdikiai. 232 šuliniuose (66,5%) nustatytas padidėjęs nitratų kiekis. Minimali koncentracija siekė 0,1 mg/l, didžiausia koncentracija - 690,5 mg/l.

2003 metų sausio-rugsėjo mėn. Vilniaus mieste ir rajone tirti 78 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių. Buvo nustatoma amoniako, nitritų, nitratų koncentracija šulinių geriamajame vandenyje, tirta mikrobiologinė tarša.

7,69% tirtų šulinių nitratų koncentracija buvo iki 10mg/l, 37,18% šulinių vandenyje nitratų koncentracija buvo 10-50mg/l, 30,77% šulinių vandenyje nitratų buvo 50-100 mg/l, 16,67% šulinių vandenyje nitratų buvo 100-150mg/l, 7,69% šulinių vandenyje nitratų buvo daugiau kaip 150mg/l. Vertinant pagal HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“, 55,13% šulinių geriamajame vandenyje buvo viršyta leidžiama norma suaugusiam žmogui (50 mg/l) ir net 92,3% šulinių – kūdikiams vartoti skirtam vandeniui leidžiama norma (10 mg/l).

Nitritų koncentracija 33,33% tirtų šachtinių šulinių vandenyje viršijo leistiną kūdikiams vartoti skirtam vandeniui 0,02mg/l lygį.

33,33% šachtinių šulinių vandenyje augo žarninės lazdelės (E. coli), t.y. vanduo neatitiko mikrobiologinių reikalavimų.

 

Azoto junginių poveikis sveikatai

Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų skilimo organizme į nitritus. Sveikatai labiausiai pavojingi yra nitritai, kadangi jie iš virškinimo trakto patenka į kraują ir jungiasi su hemoglobinu, versdami jį methemoglobinu (HbOH). Dėl to hemoglobinas neperneša deguonies. Jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui yra kūdikiai iki 3 mėn amžiaus dėl fermentinių sistemų nesubrendimo. Medicinos literatūroje kūdikių apsinuodijimai nitratais, sukeliantys methemoglobinemiją, vadinami pamėlusių kūdikių sindromu. Apsinuodiję kūdikiai būna melsvai pilkos odos, irzlūs arba mieguisti. Jeigu kūdikis negydomas, jo būklė blogėja, gali išsivystyti koma ar netgi ištikti mirtis. Cianozė atsiranda, kai 1kg kūno svorio tenka daugiau kaip 50mg nitratų.

2003m Vilniaus mieste mirė 1mėnesio amžiaus kūdikis. Jį mama tik tris savaites maitino krūtimi, po to pieno mišiniams ruošti naudojo šulinio vandenį, kuriame nitratų koncentracija siekė 178,57mg/l.

2002m Šalčininkų rajone buvo registruotas pusės metų amžiaus kūdikio apsinuodijimo atvejis šachtinio šulinio vandeniu, kuriame nitratų koncentracija siekė 690,5 mg/l (norma – 10 mg/l).

Nitratų toksiniam poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis.

Paprastai nitratai lengvai pasišalina iš organizmo su šlapimu, bet kai nitratai redukuojami iki nitritų, atsiranda tikimybė, kad šie jungsis žarnyne su aminais ir susidarys nitrozaminai, kurie yra kancerogenai.

Tags:


Lankytojai

  • Site Counter: 3,001,438
  • Unique Visitor: 157,774
  • Published Nodes: 161
  • Since: 2009-11-18 22:02:59
  • Visitors:
  • Today: 488
    This week: 6045
    This month: 13504
    This year: 373387

Dabar prisijungę

There are currently 0 users and 1 guest online.

Žemėlapis

Location map

AGAVITA.LT - Vandens filtrai Jūsų namams!

Užsakyti naujienas

42subscribers