Mūsų įmonė prekiauja mechaniniais, nugeležinimo ir vandens minkštinimo filtrais. Atliekame vandens gręžinių ir baseinų priežiūrą. Darome vandens tyrimus, parenkame filtrus pagal vartojo vandens kokybę ir naudojamą vandens kiekį. Nuosekliai vykdome įrangos garantinę ir pogarantinę priežiūrą. Laiku aprūpiname vandens gerinimo įrenginiams reikalingomis eksploatacinėmis medžiagomis.

PAGRINDINĖ MŪSŲ VEIKLA:

  • Visapusiškas vandens valymo sistemų (toliau VVS) tiekimas, realizacija ir priežiūra

  • VVS esamos būklės išnagrinėjimas su sprendimų pasiūlymu

  • Techninis VVS dalių servisas - užpildai, filtrų korpusai ir kitos dalys

  • Senų ir negaliojančių VVS rekonstravimas ir renovacija

  • Skubus VVS gedimų likvidavimas

  • Vandens tyrimai ir esamos vandens kokybės stebėjimas

  • VVS aptarnavimo personalo apmokymas

  • VVS montavimo darbai

Fizikinės sąvybės
       Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje - žydras) ir bekvapis skystis. Vanduo (vandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4 °C temperatūroje būna maksimalus ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir savitoji lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija švino savitąją lydymosi šilumą.
         Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo molekulės struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 104° 45′. Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H2O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties energija. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų polinių junginių tirpiklis.
      Vanduo, kaip ir atmosferos oras, yra būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Vandenį žmogus vartoja visą amžių, jo kokybė dažnai lemia ir žmogaus sveikatą. Nė vienam kitam maisto produktui pasaulyje nėra nustatyta tokių griežtų kokybės standartų kaip geriamam vandeniui.

Vartojant geriamąjį vandenį, kuris užterštas cheminėmis medžiagomis, net jei jų būtų ir labai mažas kiekis, galima rimtai ir ilgam laikui susirgti. Kai kurios vandenyje esančios cheminės priemaišos, taip vadinami kancerogenai, gali sukelti vėžį. Jei gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu taisyklės nėra pakankamai griežtos, labai išauga tikimybė susirgti vėžinėmis ligomis.

Tags:

1. Vandens dezinfekcija ultravioletiniais spinduliais 

Sterilizacijos sistemose tekantis skystis apšviečiamas žemo spaudimo lempomis.Šių lempų skleidžiama šviesa (90%) sukoncentruota ties liuminiscencijos spektro 254nm bangos ilgiu ir pajėgi sunaikinti ar deaktyvuoti prie atitinkamos UV dozės mikroorganizmus (ore ir vandenyje esančias bakterijas, virusus, mielių grybelius, pelėsius). UV-C šviesos spinduliai prasiskverbia į mikroorganizmų ląstelių sieneles, jas sunaikina visiškai ir trukdo atsigaminti.

Vanduo sudaro 60-70proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Per savo gyvenimą žmogus išgeria apie 70 tonų vandens. Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus, bet, jei jis užterštas, gali tapti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų priežastis.

Vilniaus miesto ir jo rajono gyventojai naudoja centralizuotai vandentiekio tinklais tiekiamą vandenį, individualių gręžinių ar šachtinių šulinių vandenį.

Vanduo sudaro 60-70proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Per savo gyvenimą žmogus išgeria apie 70 tonų vandens. Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus, bet, jei jis užterštas, gali tapti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų priežastis.

Vilniaus miesto ir jo rajono gyventojai naudoja centralizuotai vandentiekio tinklais tiekiamą vandenį ar individualių gręžinių, šachtinių šulinių vandenį.

Jau XV a. miestelėnams mediniu vandentiekiu buvo tiekiamas vanduo iš Vingrių šaltinių. Kuriantis dabartinio vandentiekio sistemai, buvo svarstyta galimybė tiekti geriamąjį vandenį išvalius Neries upės vandenį arba siurbiant požeminį vandenį. Pirmosios galimybės buvo atsisakyta, o pirmieji giluminiai gręžiniai įrengti Sereikiškių parko teritorijoje. Dabar eksploatuojama apie 270 gręžinių, vandenį vilniečiams tiekia SP UAB “Vilniaus vandenys”.

Tags:

„Bet kas, kuris išspręs problemas, susijusias su vandeniu, vertas dviejų Nobelio premijų - vienos už taiką, kitos - už mokslą."

Džonas Ficdžeraldas Kenedis

Mūsų planetoje kas metai iš pasaulinio vandenyno į žemynus keliauja apie 66 tūkst. kub. km vandens. Tiek pat jo iš žemynų kasmet suteka atgal į vandenynus.Tai vadinamasis hidrologinis vandens apytakos ratas, palaikantis Žemėje visa, kas gyva. Tačiau padalinta vandens nevienodai - vienur jo pakankamai daug, kitur trūksta. Žmonės, gyvenantieji drėgmės pertekliaus zonoje, kur, kaip ir Lietuvoje, vandens išgaruoja daug mažiau negu iškrenta kritulių, vandenį laiko Dievo dovana ir dažniausiai apie jį prisimena tik tada, kai jo jau nėra arba pradeda stigti. Drėgmės deficito zonoje vanduo - neįkainojamas turtas. Dėl jo stygiaus kenčia gamta, miršta žmonės, kyla konfliktai tarp genčių ir valstybių, kurie neretai sprendžiami ir ginklu.

VYTAUTAS JUODKAZIS
Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius

Mūsų planetoje kas metai iš pasaulinio vandenyno į žemynus keliauja apie 66 tūkst. kub. km vandens. Tai yra tiek pat jo iš žemynų kasmet suteka atgal į vandenynus.Tai vadinamasis hidrologinis vandens apytakos ratas, palaikantis Žemėje visa, kas gyva. Tačiau padalinta vandens nevienodai - vienur jo pakankamai daug, kitur trūksta. Žmonės, gyvenantieji drėgmės pertekliaus zonoje, kur, kaip ir Lietuvoje, vandens išgaruoja daug mažiau negu iškrenta kritulių, vandenį laiko Dievo dovana ir dažniausiai apie jį prisimena tik tada, kai jo jau nėra arba pradeda stigti. Drėgmės deficito zonoje vanduo - neįkainojamas turtas. Dėl jo stygiaus kenčia gamta, miršta žmonės, kyla konfliktai tarp genčių ir valstybių, kurie neretai sprendžiami ir ginklu.

Nors Lietuva upių ir ežerų kraštas, tačiau tinkamiausias ir geriausias geriamasis vanduo yra požeminis gruntinis ir artezinis vanduo, aptinkamas mūsų šalyje nuo 50-100 iki 300-350 m gylyje (1 pav.). Požeminio vandens telkinių, jų išteklių, vandens kokybės (cheminės sudėties) ir jų apsaugos tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra bei gausus būrys jos auklėtinių, dirbančių Geologijos institute, Lietuvos geologijos tarnyboje, daugelyje privačių firmų.

Tags:

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja virš milijono gyventojų, dažniausiai kaimo vietovėse. Apskaičiuota, kad šalyje yra per 300 000 šulinių.  

Šachtinis šulinys - tai iškasta žemėje ertmė, kurios dugnas yra ties gruntinių vandenų horizontu, o sienos nepralaidžios vandeniui. Gruntinis vanduo - arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo ( dažnai vos 2-5m gylyje), todėl žmogaus ūkinė veikla jo kokybei yra labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Vandens tyrimai rodo, kad šis geriamojo vandens šaltinis dažnai yra nesaugus. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais) ir mikroorganizmais.

Jeigu šulinių vanduo  gaivus ir tyras, tai dar nereiškia, kad jis neužterštas sveikatai žalingais nitratais. Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais.
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.

Tags:

 

Gydytojas Liudas Šalčius: pigiausias vaistas – vanduo

 Didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro vanduo. Jo dėka mūsų organizme vyksta visos cheminės reakcijos. Jis taip pat ir puikus tirpiklis. Vandens yra visuose organuose. Todėl, kai jo mūsų organizme pritrūksta, greitai pasijuntame blogai. Vandens stygiaus pojūčius medikai linkę vadinti nuovargiu, poilsio stoka, funkciniais sutrikimais ir t.t. Iš tiesų, kasdien išgeriant reikiamą kiekį vandens, galima netgi pamiršti kai kuriuos visai rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, sąnarių ar galvos skausmą. Tuo įsitikinęs Liudas Šalčius – natūralios medicinos gydytojas, manualinės terapijos specialistas, Lietuvos akupunktūros ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacijos narys.
Tags:

Vandens nudruskinimo sistema

Ši sistema skirta pašalinti vandenyje ištirpusias druskas. Šią sistema sudaro mechaninis filtras, polifosfatinis filtras, atbulinės osmozės sistema, vandens talpa, ir talpa su jonitinėm dervom. Taip par vandens cirkuliacijai naudojamas siurblys, jungiamas į 220V 50Hz elektros tinklą.

SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAS           

Vanduo, į sistemą paduodamas per įvadinę sklendę, patenka į mechaninį filtrą. Šiame filtre išvalomos mechaninės priemaišos, kurios gali pakenkti tolimesniems įrenginiams. Toliau stovi polifosfatų kritalų filtras, jis skirtas pašainti kalkes (minkštinti) iš vandens. Ištirpus polifosfatiniams kristalams, filtrą vėl reikia jais užpildyti. Po šio fltro yra atbulinės osmozės sistema, skirta druskų pašalinimui iš vandens.

Tags:

Mitai apie vandens minkštinimą 

Pirmasis mitas :   Negalima gerti vandens po vandens minkštinimo filtro.                    

Daugelis žmonių mano, kad vanduo po vandens minkštinimo filtro netinkamas vartojimui, nes turi per daug natrio, tačiau jie net nenumano, kaip nedaug natrio yra minkštame vandenyje. Vidutinis natrio kiekis litre vandens, iš gerai veikiančio vandens minkštinimo filtro, yra nuo 60 iki 90 mg, kai riekelėje baltos duonos yra 120 mg natrio.  Jei šie natrio pėdsakai kelia nerimą, tuomet galima papildomai įrengti atbulinės osmozės principu veikiančius geriamojo vandens filtrus, kurie pašalintų visą vandenyje esantį natrį.
 
 


Lankytojai

  • Site Counter: 1,550,906
  • Unique Visitor: 83,039
  • Published Nodes: 155
  • Since: 2009-11-18 22:02:59
  • Visitors:
  • Today: 352
    This week: 6118
    This month: 2394
    This year: 246418

Dabar prisijungę

There are currently 0 users and 2 guests online.

Žemėlapis

Location map

AGAVITA.LT - Vandens filtrai Jūsų namams!

Užsakyti naujienas

24subscribers